Skirtumas tarp veganiškos ir biologinės odos

Biologinės kilmės oda ir veganiška oda yra dvi skirtingos sąvokos, tačiau jose yra tam tikrų sutapimų:

Biologinės kilmės oda
reiškia odą, pagamintą iš natūralių medžiagų, tokių kaip augalai ir vaisiai (pvz., kukurūzai, ananasai ir grybai), pabrėžiant biologinę medžiagų kilmę. Šio tipo oda paprastai atitinka biologinės kilmės medžiagų standartus (biologinės kilmės medžiagų kiekis viršija 25 %), gamybos metu sumažina cheminių medžiagų naudojimą ir yra ekologiškesnė. Tačiau gamybos metu vis tiek gali būti naudojami tradiciniai procesai arba gyvūninės kilmės priedai.

Veganiška oda
konkrečiai reiškia odos alternatyvas, kuriose nėra gyvūninės kilmės ingredientų, įskaitant augalinės kilmės, grybelinės kilmės (pvz., grybų pagrindu) arba sintetines medžiagas. Pagrindinės savybės yra tai, kad visame gamybos procese nedalyvauja gyvūnai ir neatliekami jokie bandymai su gyvūnais. Pavyzdžiui, obuolių ir vynuogių oda patenka į veganų kategoriją.

Ryšio paaiškinimas: Veganiška oda visada yra biologinės kilmės oda (dėl savo augalinės / grybelinės kilmės), bet biologinės kilmės oda nebūtinai yra veganiška oda (joje gali būti gyvūninės kilmės ingredientų). Pavyzdžiui, tradiciniuose rauginimo procesuose gali būti naudojami gyvūninės kilmės dariniai. Kai kuriose biologinės kilmės odose vis dar gali būti gyvūninės kilmės ingredientų (pvz., fosfino plastifikatorių), o veganiškoje odoje visiškai neturi būti gyvūninės kilmės ingredientų.

I. Biologinės kilmės veganiškos odos apibrėžimas
Biologinės kilmės veganiška oda – tai odos alternatyvos, pagamintos iš biologinių žaliavų, tokių kaip augalai, grybai ar mikroorganizmai. Jos gamybos procese visiškai vengiama naudoti gyvūninės kilmės ingredientus ir sintetines naftos chemines medžiagas (pvz., poliuretaną (PU) ir PVC). Pagrindiniai jos pranašumai, palyginti su tradicine oda, yra šie:

1. Ekologiškumas: gamybos procesas sumažina anglies dioksido išmetimą maždaug 80 % (duomenų šaltinis: 2022 m. „Nature Materials“ tyrimas) ir yra biologiškai skaidus.

2. Išteklių tvarumas: Žaliavos daugiausia yra žemės ūkio atliekos (pvz., ananasų lapai ir obuolių išspaudos) arba greitai atsinaujinantys ištekliai (pvz., grybiena).

3. Pritaikomos savybės: koreguojant procesą, galima imituoti tikros odos tekstūrą, lankstumą ir net atsparumą vandeniui. II. Pagrindiniai gamybos proceso etapai
1. Žaliavos paruošimas

- Augalinių pluoštų išgavimas: Pavyzdžiui, ananasų lapų pluoštas (Piñatex) yra valomas nuo gleivių ir šukuojamas, kad susidarytų tinklelio pavidalo pagrindinė medžiaga.

- Grybienos auginimas: Pavyzdžiui, grybų odai (Mycelium Leather) reikia 2–3 savaičių fermentacijos kontroliuojamoje temperatūros ir drėgmės aplinkoje, kad susidarytų tanki grybienos membrana.

2. Liejimas ir apdorojimas

- Presavimas: žaliavos sumaišomos su natūraliu rišikliu (pvz., alginu) ir formuojamos terminio presavimo būdu (paprastai 80–120 °C temperatūroje).

- Paviršiaus apdorojimas: Patvarumui padidinti naudojama augalinė poliuretano arba vaško danga. Kai kuriuose procesuose taip pat pridedami natūralūs dažikliai (pvz., indigo).

3. Apdaila

- Tekstūros graviravimas: lazerinio arba liejimo reljefinio įspaudimo metodai naudojami gyvūnų odos tekstūrai imituoti.

- Eksploatacinių savybių bandymai: tai apima tempiamojo stiprumo (iki 15–20 MPa, panašiai kaip karvės odos) ir atsparumo dilimui bandymus.

Biologinės kilmės poliuretanas yra naujo tipo poliuretano medžiaga, pagaminta iš atsinaujinančių biologinių išteklių, tokių kaip augaliniai aliejai ir krakmolas. Palyginti su tradiciniu naftos kilmės poliuretanu, biologinės kilmės poliuretanas yra ekologiškesnis ir tvaresnis. Jo gamybos procesas daro mažesnį poveikį aplinkai ir yra biologiškai skaidus, todėl padeda sumažinti aplinkos taršą.

Biologinės kilmės oda gaminama iš atsinaujinančių odos medžiagų arba pluoštų, todėl ji yra draugiškesnė aplinkai ir tvaresnė. Biologinės kilmės oda – tai oda, pagaminta iš natūralių, atsinaujinančių pluoštų arba medžiagų, tokių kaip medvilnė, linas, bambukas, mediena, žuvų žvynai, galvijų ir kiaulių kaulai. Biologinės kilmės oda yra atsinaujinanti ir draugiškesnė aplinkai, todėl sumažina gyvūnų, auginančių gyvūnus, poreikį ir prisideda prie gyvūnų teisių gynimo. Palyginti su tradicine oda, biologinės kilmės oda yra higieniškesnė, be toksinų ir draugiškesnė aplinkai. Ji taip pat gali būti lengvai naudojama kaip tradicinės odos pakaitalas, o tai padeda sumažinti galutines išlaidas. Ši ekologiška oda taip pat apsaugo nuo rudėjimo saulėje ir išlaiko patvarumą, todėl yra populiarus pasirinkimas.

Biologinės kilmės oda: naujas ekologiškas mados pasirinkimas!
Biologinės kilmės oda, aplinkai nekenksminga oda, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, naudoja augalinius pluoštus ir mikrobų fermentacijos technologiją, kad augaliniai pluoštai būtų paversti odos alternatyva.

Palyginti su tradicine oda, biologinės kilmės oda pasižymi dideliais aplinkosauginiais pranašumais. Pirma, ji nebereikia gyvūnų kailių, todėl gyvūnams nepadaroma žalos ir laikomasi gyvūnų apsaugos principų. Antra, jos gamybos procese sunaudojama mažiau vandens, todėl sumažėja vandens švaistymas. Svarbiausia, kad biologinės kilmės oda efektyviai sumažina cheminių atliekų kiekį, taip sumažindama aplinkos taršą.

Biologinės odos propagavimas ne tik padeda apsaugoti aplinką, bet ir skatina tvarų mados pramonės vystymąsi.

Biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos derinys siūlo visiškai naują medžiagą, kuri yra ne tik ekologiškai tvari, bet ir pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis. Šioje plastiko dominuojamoje eroje biologinės kilmės poliuretano (PU) atsiradimas neabejotinai įnešė gaivaus vėjo gūsį į odos pramonę.

Biologinės kilmės poliuretanas (PU) yra plastikas, pagamintas iš biomasės vykstant daugybei cheminių reakcijų. Palyginti su tradiciniu PU, jis pasižymi mažesne anglies dioksido emisija ir didesniu biologiniu skaidumu. Kita vertus, oda yra tradicinė medžiaga, apdorojama keliais etapais ir pasižymi natūraliomis, patvariomis ir aukštos kokybės savybėmis. Biologinės kilmės poliuretano ir odos derinys sujungia odos privalumus su plastiko savybėmis, todėl tai ideali alternatyva.

Palyginti su oda, biologinės kilmės poliuretanas (PU) pasižymi geresniu kvėpavimu ir minkštumu. Įprastas PU turi tam tikrų kvėpuojamumo problemų, tačiau biologinės kilmės PU pagerina kvėpavimą, pakoreguodamas medžiagos struktūrą, leisdamas odai kvėpuoti ir pašalindamas tvankumo pojūtį. Be to, padidėjęs biologinės kilmės PU minkštumas leidžia odai patogiau priglusti, todėl ją patogiau dėvėti.

Biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos derinys taip pat pasižymi geresniu atsparumu dilimui ir ilgaamžiškumu. Įprastas PU laikui bėgant yra linkęs dilti ir senti, tačiau biologinės kilmės PU pagerina jo atsparumą dilimui ir ilgaamžiškumą, pagerindama medžiagos struktūrą ir pridėdama specialių ingredientų, kurie padaro odą patvaresnę ir pailgina jos tarnavimo laiką.

Biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos derinys taip pat suteikia aplinkosauginių ir tvarumo pranašumų. Įprastas PU gaminamas iš naftos, o biologinės kilmės poliuretanas – iš biomasės, todėl sumažėja priklausomybė nuo naftos išteklių ir anglies dioksido išmetimas. Be to, biologinės kilmės poliuretanas greitai suyra po šalinimo, todėl sumažėja jo poveikis aplinkai ir jis atitinka dabartinius tvaraus vystymosi reikalavimus. Apskritai biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos derinys yra novatoriškas siekis, apjungiantis tradicinės odos privalumus ir aplinkos tvarumą. Nuolat tobulėjant technologijoms ir augant aplinkosauginiam sąmoningumui, manome, kad biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos naudojimas taps vis plačiau paplitęs, todėl galėsime pasiūlyti dar aukštesnės kokybės produktus ir geresnę gyvenimo patirtį. Žvelkime į šviesią biologinės kilmės poliuretano (PU) ir odos ateitį!

Pagrindiniai biologinės ir veganinės odos skirtumai yra žaliavų šaltinis ir gamybos procesas:

Biologinės kilmės oda gaminama iš augalinių pluoštų (pvz., linų ir bambuko pluošto) arba mikrobų sintezės būdu. Kai kurių gaminių anglies dioksido išmetimas gali sumažėti 30–50 %, tačiau gamybos procese vis tiek gali būti naudojami nedideli kiekiai gyvūninės kilmės medžiagų (pvz., klijų ir dažiklių).

Veganiška oda yra visiškai be gyvūninės kilmės ingredientų ir laikosi veganiškų principų visame gamybos procese, įskaitant žaliavų gavimą, apdorojimą ir bandymus, nenaudojant gyvūnų. Pavyzdžiui, obuolių oda gaminama iš vaisių išspaudų, o vynuogių išspaudų oda – iš vyno gamybos atliekų.
Našumo palyginimas
Optimizuojant procesus, biologinės kilmės oda gali būti panaši į tikros odos tekstūrą. Tačiau kai kurių medžiagų (pvz., kamštinės odos) natūralios savybės riboja jų atsparumą dilimui. Dėl skirtingų medžiagų savybių veganiška oda kai kuriuose gaminiuose gali būti artimesnė tikrai odai. Pavyzdžiui, „Apple“ odos minkštumas yra panašus į tradicinės odos minkštumą.

Paraiškos
Biologinės kilmės oda daugiausia naudojama automobilių interjerui (pvz., BMW sėdynėms) ir bagažui. Veganiška oda dažniausiai randama mados gaminiuose, tokiuose kaip batai ir rankinės. Tokie prekių ženklai kaip „Gucci“ ir „Adidas“ jau pristatė susijusias produktų linijas.
I. Biologinės odos patvarumas
Atsparumas dilimui:
Specialiai apdorota biologinės kilmės oda pasižymi puikiu atsparumu dilimui ir gali atlaikyti tūkstančius dilimo bandymų.
Vieno automobilių prekės ženklo biologinės kilmės mikropluošto oda išlaikė 50 000 dilimo bandymų ir planuojama naudoti ją 2026 m. laidos vienatūrių sėdynėse.
Įprastai naudojant, jis gali atlaikyti tūkstančius dilimo ciklų, tiek kasdienio naudojimo, tiek įprastus dilimo scenarijus.
Tarnavimo laikas:
Kai kurie produktai gali tarnauti ilgiau nei penkerius metus.
Tačiau išeiga yra maža (70–80 %), o produkto kokybės stabilumas yra prastas.
Prisitaikymas prie aplinkos:
Jis yra atsparus oro sąlygoms, tačiau ekstremalios aplinkos sąlygos (aukšta / žema temperatūra / drėgmė) gali turėti įtakos jo veikimui. Jis išlieka minkštas ir išlaiko savo formą net ir esant aukštai temperatūrai.
II. Veganiškos odos patvarumas
Atsparumas dilimui:
Kai kurie gaminiai, pavyzdžiui, veganiška mikropluošto oda, gali pasiekti tokį patį atsparumą dilimui kaip ir tikra oda. Jie pasižymi puikiu laidumu orui ir atsparumu dilimui. Tačiau gaminiai, kurių sudėtyje yra PU/PVC komponentų, gali susidurti su patvarumo problemomis dėl plastiko senėjimo.

Tarnavimo laikas: Priklauso nuo medžiagos tipo: Kamštinės medžiagos gali tarnauti iki 200 metų. Naujoms medžiagoms, tokioms kaip grybiena, reikalingas 3–4 metų vystymosi ciklas, o jų patvarumas vis dar tikrinamas.

Apribojimai: Daugumoje veganiškų odų yra biologiškai neskaidžių plastikų, tokių kaip poliuretanas (PU) ir polivinilchloridas (PVC). Technologinė plėtra dar nėra subrendusi, todėl sunku pasiekti subalansuotą investicijų grąžą. Rinkoje esanti veganiška oda dažnai siejama su aplinkos apsauga ir tvarumu, tačiau iš tikrųjų daugumoje veganiškų odų yra biologiškai neskaidžių plastikų, tokių kaip poliuretanas (PU) ir polivinilchloridas (PVC). Be to, veganiškos odos technologinė plėtra dar nėra subrendusi. Iš tikrųjų veganiška oda skirstoma į tris pagrindines kategorijas: PU/PVC plastikinę odą, plastiko ir augalų/grybų mišinį bei gryną augalinę/grybų odą. Tik viena kategorija yra tikrai be plastiko ir ekologiška. Šiuo metu rinkoje esantys produktai, tokie kaip „Piñatex“, „Desserto“, „Apple Skin“ ir „Mylo“, dažniausiai yra augalų/grybų ir plastiko mišinys. Veganiškos odos išskirtinis bruožas yra tai, kad ji nebuvo žiauriai išbandyta. Tačiau augant tvarumo poreikiams, augaliniai/grybų ingredientai veganiškoje odoje buvo išryškinti ir sustiprinti, užgožiant plastiko buvimą. Liu Pengzi, Jeilio universiteto medžiagų mokslo daktaras, dirbantis konsultacijų įmonėje, interviu „Jing Daily“ taip pat pažymėjo, kad „daugelis veganiškos odos gamintojų ir prekių ženklų savo rinkodaroje pabrėžia savo produktų aplinkosauginį ir tvarų pobūdį“.

Skatindami tvarią transformaciją per veganišką odą, prekių ženklai teikia pirmenybę teigiamiems naratyvams. Tačiau rinkodaros strategijos, kurios sumenkina pagrindines problemas, gali tapti didele rizika ir gali sukelti kaltinimus „žaliuoju plovimu“. Vartotojai taip pat turėtų būti atsargūs dėl žodžio „veganizmas“. Šiose teigiamose ir gražiose istorijose gali būti plastiko.

Palyginti su gryna plastikine oda ir gyvūnų odomis, veganiška oda, nepaisant to, kad joje gali būti plastiko, paprastai yra tvaresnė. „Kering“ 2018 m. tvarumo ataskaitoje „Aplinkosauginiai laimėjimai ir nuostoliai“ teigiama, kad veganiškos odos gamybos poveikis aplinkai gali būti trečdaliu mažesnis nei tikros odos. Tačiau vartotojų elgsenos, kurią lemia veganiškos odos gaminiai, tvarumas tebėra diskutuotinas.

Veganinė oda – tai medžiaga, pagaminta iš dirbtinių arba augalinės kilmės produktų, imituojanti tikros odos pojūtį ir išvaizdą, tačiau jos gamyboje nenaudojami gyvūnai. Tai medžiaga, pagaminta iš dirbtinių arba augalinės kilmės produktų, skirta pakeisti tikrą odą. Šių medžiagų išvaizda, pojūtis ir savybės labai panašios į tikros odos, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad jos gaminamos nenaudojant gyvūnų skerdimo procese.

Veganinė oda daugiausia skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: sintetinę ir natūralią, pavyzdžiui, poliuretaną (PU), PVC, ananasų lapus ir kamštį. Veganinė oda skirstoma į dvi pagrindines kategorijas: sintetinę odą, pavyzdžiui, poliuretaną (PU) ir polivinilchloridą (PVC); ir natūralias medžiagas, tokias kaip ananasų lapus, kamštį, obuolių žieveles ir perdirbtą plastiką. Palyginti su tikra oda, veganinei odai nereikia skersti gyvūnų, todėl ji yra draugiškesnė aplinkai ir gyvūnams, o gamybos metu naudojama mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. Pirma, ji yra draugiška gyvūnams, nes gamybos metu gyvūnai nežudomi. Antra, dauguma veganiškų odų yra tvarios ir ekologiškos, nors svarbu pažymėti, kad kai kurios, pavyzdžiui, PU ir PVC oda, gali neatitikti šio standarto. Be to, veganišką odą galima labai pritaikyti ir tiksliai iškirpti pagal dizainerio specifikacijas, todėl susidaro nulinės medžiagų atliekos. Be to, veganiška oda yra pranašesnė už tikrą odą CO2 ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo požiūriu, nes gyvulininkystė labai prisideda prie šių išmetimų. Be to, veganiškos odos gamybos metu naudojama mažiau toksiškų cheminių medžiagų, skirtingai nei tradicinis gyvūnų odos „rauginimo“ metodas, kai gaminama tikra oda, kai naudojamos toksiškos cheminės medžiagos. Be to, veganiška oda yra atspari vandeniui ir lengvai prižiūrima, priešingai nei tikra oda, kuri gali būti neperšlampama ir kurios priežiūra gali būti brangi.

Veganiška oda yra lengvai pritaikoma pagal individualius poreikius, sumažina medžiagų švaistymą ir yra atspari vandeniui. Palyginę abiejų rūšių kokybę ir patvarumą, pastebėjome, kad tiek veganiška, tiek tikra oda yra gaminamos laboratorijoje, todėl jos paprastai yra lengvesnės, plonesnės ir patvaresnės. Dėl šių privalumų veganiška oda tapo dideliu mados pasaulio hitu, o jos naudojimo paprastumas yra labai vertinamas.

Sintetinės odos, tokios kaip PU ir PVC, lengvai pažeidžiamos, o natūrali veganiška oda pasižymi išskirtinėmis savybėmis. Laikui bėgant, PU ir PVC odos yra linkusios braižytis ir skilinėti. Tačiau natūrali veganiška oda yra patvaresnė, panašiai kaip ir tikra oda.

Veganiškos odos apibrėžimas ir iškilimas

Veganiška oda – tai oda, pagaminta be jokių gyvūninės kilmės komponentų ir nebandyta su gyvūnais. Didžioji dalis odos yra pagaminta iš augalų, dar vadinamų augalinės kilmės oda. Augant aplinkosauginiam sąmoningumui ir mados pramonei siekiant tvarių medžiagų, daugelio dizainerių ir mados entuziastų tikslas tapo rasti alternatyvų gyvūninei odai, todėl veganiška oda yra populiarus pasirinkimas. Mados gaminiai, pagaminti iš veganiškos odos, pavyzdžiui, rankinės, sportbačiai ir drabužiai, tampa vis populiaresni.

Veganiškos odos sudėtis ir įvairovė

Sudėtis: Bet kokia oda, kurioje nėra gyvūninės kilmės komponentų, gali būti laikoma veganiška oda, todėl dirbtinė oda taip pat yra veganiškos odos rūšis. Tačiau tradicinė dirbtinė oda, tokia kaip polivinilchloridas (PVC), poliuretanas (PU) ir poliesteris, daugiausia gaminama iš naftos. Šios medžiagos irimo metu išskiria kenksmingas medžiagas, kurios teršia aplinką.

Įvairovė: Pastaraisiais metais augalinės kilmės odų populiarėjimas atnešė daugiau inovacijų veganiškos odos srityje. Pavyzdžiui, grybo formos oda, kamščio oda ir kaktuso oda pamažu sulaukė dėmesio ir diskusijų, ir pamažu keičia tradicinę dirbtinę odą. Šios naujos veganiškos odos yra ne tik ekologiškos, bet ir pasižymi puikiu patvarumu, lankstumu ir laidumu orui.

Trys veganiškos odos privalumai

Aplinkosauginė nauda:

Pagrindinės veganiškos odos žaliavos yra augalinės, o ne gyvūninės kilmės, todėl ji yra draugiškesnė aplinkai.

Lyginant su tradicine dirbtine oda, naujos veganiškos odos, tokios kaip kaktusų oda ir grybų oda, irimo metu neišskiria kenksmingų medžiagų, todėl yra draugiškesnės aplinkai.

Tvarumas:

Veganinės odos populiarėjimas paskatino tvarų mados pramonės vystymąsi. Daugelis prekių ženklų renkasi veganišką odą kaip alternatyvą gyvūninės kilmės odai, siekdami sumažinti aplinkos taršą.

Tobulėjant technologijoms, veganiškos odos patvarumas ir tekstūra nuolat gerėja, patenkinant platesnio vartotojų rato poreikius ir kartu mažinant išteklių švaistymą.

Madingumas ir įvairovė:

Veganiška oda vis dažniau naudojama mados industrijoje – nuo ​​rankinių ir sportbačių iki drabužių.

Veganiškos odos įvairovė ir inovacijos taip pat atveria naujų galimybių mados dizainui. Pavyzdžiui, naujų medžiagų, tokių kaip kaktusų oda ir grybų oda, atsiradimas suteikia dizaineriams daugiau įkvėpimo ir pasirinkimo galimybių.

Apibendrinant galima teigti, kad veganiška oda yra patrauklesnė už tradicinę dirbtinę odą ne tik dėl savo ekologiškumo ir tvarumo, bet ir dėl madingumo bei universalumo. Vartotojų sąmoningumui apie aplinkos apsaugą ir tvarumą augant, veganiška oda taps pagrindine tendencija ateities mados industrijoje.